Latest Articles


22.07.2014
Alice Béja, Marc-Olivier Padis, Thomas Piketty

Dynamics of inequality

A conversation with Thomas Piketty

At the heart of every great democratic revolution there was a fiscal revolution, argues Thomas Piketty. And the same will be true of the future. Only a global register of financial assets and a progressive global tax on capital can keep global wealth concentration under control. [Estonian version added] [ more ]

22.07.2014
Osman Deniztekin

When the feet become the head

22.07.2014
Boris Vezjak

Slovenia's uprising

22.07.2014
Yuri Andrukhovych

Think about us!

22.07.2014
Slavenka Drakulic

Glancing back (2009-2010)

New Issues


Eurozine Review


09.07.2014
Eurozine Review

Courage of thought vs technocracy

"New Eastern Europe" speaks to Lech Walesa; "Res Publica Nowa" recalls that crises have always mobilized the European spirit; "La Revue nouvelle" warns against the xenophobia at Europe's heart; "Frakcjia" asks whether the immunity of art is merely an illusion; "Dialogi" debates the failures of the Slovenian uprisings; "Intellectum" reads Greece's most discussed book; "A2" champions Czech writers' rights; and "Dilema veche" speaks to acclaimed Romanian writer in exile, Norman Manea.

25.06.2014
Eurozine Review

Every camera a surveillance camera

11.06.2014
Eurozine Review

All about the beautiful game

28.05.2014
Eurozine Review

New fascisms coated with sugar

14.05.2014
Eurozine Review

Elections: The dilemma of the year



http://www.eurozine.com/articles/2011-05-02-newsitem-en.html
http://mitpress.mit.edu/0262025248
http://www.eurozine.com/about/who-we-are/contact.html
http://www.eurozine.com/articles/2009-12-02-newsitem-en.html

My Eurozine


If you want to be kept up to date, you can subscribe to Eurozine's rss-newsfeed or our Newsletter.

Articles
Share |


Atkurti mąstymo ir ekonominės veiklos darną

Su dr. Robertu K. Massie'u, Naujosios ekonomikos instituto prezidentu, kalbasi Almantas Samalavičius


Almantas Samalavičius: Pokalbį norėčiau pradėti klausimu, kaip susidomėjote ekonomisto ir socialinio mąstytojo Ernsto Fritzo Schumacherio idėjomis? Ar tai buvo akademinis interesas, ar nulėmė kokia nors praktinio pobūdžio motyvacija? Būtų įdomu išgirsti, ar Schumacherio palikimas padarė poveikį Jūsų požiūriui, kas laikytina teisingu ekonomikos supratimu. Turiu omenyje, kad nuo mokyklos suolo visiems mums primygtinai diegia dominuojančias ekonomikos paradigmas. Kas atvedė Jus iki Schumacherio, o vėliau ir iki Naujosios ekonomikos instituto prezidento posto?

Bob Massie: Universitete studijavau 8-ajame dešimtmetyje, laikotarpiu, kai vyko karštos diskusijos, koks korporacijų vaidmuo visuomenėje. Tai buvo ypač susiję su investicijomis į tas kompanijas, kurios plėtojo verslą Pietų Afrikoje. Šiuo laikotarpiu nemažai žmonių ėmė abejoti vis labiau globalėjančios ekonomikos struktūra dėl negatyvaus jos poveikio kai kurių vietovių aplinkai ir socialiniam teisingumui. Kaip ir daugelis mano kolegų, perskaičiau Schumacherio knygą "Mažiau yra gražu", sukrėtusią savo išmintimi ir vizija. Tai paakino viso gyvenimo tikslu laikyti teisingos ir darnios ekonomikos kūrimą. Šio įsipareigojimo laikiausi ir tapęs didžiausios Jungtinėse Valstijose investuotojų ir aplinkosaugininkų koalicijos Ceres prezidentu. Kartu su kitais įsteigiau Globalios atsakomybės iniciatyvą ir ėmiausi steigti Investuotojų tinklą klimato rizikai mažinti. Taip įgijau daugybę draugų naujosios ekonomikos sferoje ir jie pasiūlė man tapti Naujosios ekonomikos instituto vadovu. Šį pasiūlymą priėmiau su džiaugsmu.

AS:Naujosios ekonomikos institutas išaugo iš Schumacherio draugijos – pirmeiviškos asociacijos, kuri ėmėsi saugoti šio išskirtinio socialinio mąstytojo palikimą, rūpinosi jo idėjų sklaida. Schumacherio vizijos ir įžvalgos visame pasaulyje sulaukia vis daugiau šalininkų. Esate Naujosios ekonomikos instituto prezidentas, ekonominę ir monetarinę ateities politiką NEI projektuoja remdamasis Schumacherio idėjomis, naujam požiūriui suteikia gerokai platesnę viešąją erdvę. Kokius uždavinius šiai reikšmingai ir gerbiamai organizacijai keliate Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse?

BM: Kadangi einu šias pareigas mažiau nei du mėnesius, sunku detaliai atsakyti į tokį svarbų klausimą. Artimiausioje ateityje būtinai turime išplėsti Ernsto Fritzo Schumacherio draugijos, įgavusios naują pavidalą – kalbu apie Naujosios ekonomikos institutą, – aprėpties lauką, kad pateiktume kuo visapusiškesnę Amerikos ekonomikos apžvalgą. Tai darysime remdamiesi svarbiomis iniciatyvomis ir modeliais, kuriuos inicijavo ir sukūrė Schumacherio draugija Masačusetso valstijos Berkširo regione, bendradarbiaudama su 13 000 žmonių, kurie nuolat seka mūsų darbą. Rengiame ir viso Naujosios ekonomikos sąjūdžio lyderių konferenciją, kuri birželio mėnesį vyks Niujorko valstijoje. Ten ketiname parengti nacionalinę ir tarptautinę programas, kurios sustiprintų NEI pasiryžimą kurti teisingą ir darnią ekonomiką.

AS:Yra ir kitų organizacijų, kurių vizijos ir tikslai atitinka Naujosios ekonomikos instituto siūlomas gaires, pavyzdžiui, gerai žinomas Britanijos Naujosios ekonomikos fondas, kiti inovatyvūs organizaciniai tinklai. Kaip Jūsų institutas bendradarbiaus su šiomis panašaus tikslo siekiančiomis organizacijomis? Kaip ketinate plėtoti ryšius tarp Instituto ir profesionalių ekonomistų organizacijų, o ypač tarptautinės akademinės bendruomenės? Turiu galvoje, kad universitetinė terpė ekonomistus ugdė ir tebeugdo remdamasi seno sukirpimo ekonomikos paradigmomis, kurios veikia taip, tarsi žmonės nieko nereikštų (čia, beje, darau aliuziją į Schumacherio knygos paantraštę). Kas darytina, kad ekonomistai pakeistų mąstymo kryptį, jau nekalbant apie būtinybę kelti kitų profesinių grupių sąmoningumo lygį?

BM: Jūs teisus, yra nemažai kitų organizacijų, kurios domisi "naująja ekonomija" ar bando kurti "naująją ekonomiką", kai kurios iš jų šias sąvokas vartoja net savo pavadinimuose. Šitai laikome stiprybę rodančiu ženklu – vadinasi, esminės idėjos ima vis sparčiau įsišaknyti nacionalinėje ir tarptautinėje ekonomikoje. Turime vieningą personalą ir palaikome profesinius ryšius su kitomis grupėmis, ypač artimai bendraujame su Jungtinės Karalystės Naujosios ekonomikos fondu, kurio vadovai dalyvaus ir mūsų birželio konferencijoje. Turėsime suformuoti savo požiūrį į akademines bendruomenes visoje šalyje, tiek remdami naujus akademinius tyrimus, tiek kurdami tvirtus ryšius su tokiomis grupėmis kaip Naujojo ekonominio mąstymo institutas. Parėmėme labai sėkmingą Harvardo universiteto studentų konferenciją naujosios ekonomikos tematika šiemet balandžio mėnesį ir stengsimės tai pakartoti visos šalies universitetuose.

AS:Pastaraisiais dešimtmečiais dominavo neoliberalizmo ideologija, lėmusi tiek tarptautinių finansinių organizacijų, tiek vyriausybių ekonominę politiką, padariusi poveikį profesionalioms ekonomistų bendruomenėms ir daugeliui viešųjų institucijų. Ar nemanote, kad dabartinė globali finansų krizė pagaliau privers išmokti tas pamokas, daugelio iš kurių piktybiškai nepaisyta? Ką Naujosios ekonomikos institutas ketina realiai nuveikti, kad paskatintų reikšmingesnius visuomenės sąmonės pokyčius, pakeistų mąstymo būdą, kurį suformavo jau atgyvenusi ekonomikos paradigma? Regis, ji tebeturi galią žmonių protams, net būdama seniai mirusi...

BM: Nustebau pamatęs, kiek daug skirtingų grupių, apžvelgusios dabartinę finansų krizę, priėjo prie išvados, kad tradicinė kapitalizmo forma yra iš esmės ydinga, reikia imtis didžiulių reformų ir restruktūrizacijos. Negali nestebinti faktas, kad apie kapitalizmo ateitį diskutuota net tokiame galios centre kaip Pasaulio ekonomikos forumas – jo įkūrėjas Klausas Schwabas savo įžanginėje kalboje kreipdamasis į daugelį galingiausių pasaulio ekonomikos veikėjų paskelbė, kad kapitalizmui būtini fundamentalūs pokyčiai. Kaip yra atsitikę daugeliui sąjūdžių visame pasaulyje, reikės laiko, kol bus suvokta, kad turime kurti tokią ekonomikos sistemą, kuri gerbtų planetos resursus, siektų teisingumo ir darnos. Kad tai jau vyksta, rodo daugybė sričių – nuo maisto iki energetikos, nuo naujų korporatyvinio valdymo formų iki finansų. Apie tai daug kur diskutuojama, įskaitant mažas bendruomenes, nacionalines vyriausybes, globalias korporacijas ir tokius tarptautinius sambūrius kaip Pasaulio ekonomikos forumas, kaip Jungtinių Tautų aukščiausio lygio pasitarimas Brazilijoje darnios plėtros klausimais. Šiems pokyčiams įtaką darys ir internetas, kurdamas naujus mokymosi, verslo pokyčių modelius, lokalias vietoves atverdamas globaliai informacijai ir kurdamas tarptautines bendraminčių bendruomenes.

AS:Kaip žinome, šiuolaikinę viešąją sąmonę Europoje ir kitur suformavo modernybė, kurią paskatino Apšvieta, paniekinamai žvelgusi į religiją, tad ši daugeliu atvejų buvo redukuota iki "privačios" ideologijos, prietarų ir pan. Schumacheris neslėpė savo religinių įsitikinimų, o pačią religiją vadino re-legio, t. y. asmens santykio su realybe susigrąžinimu. Tradicines religijas jis laikė išminties, žmogiškumo saugykla. Kyla klausimas, ar šiuolaikinė sekuliarizuota visuomenė gali priimti jo mokymą ir išmintį per se, neignoruodama šaltinių, kuriais paremtos jo įžvalgos apie visuomenę, žmoniją ir ekonomiką? Kaip gali šiuolaikinis individas, atmetantis religiją kaip "ãtgyveną", kaip kažką "nemoksliška", net "melaginga", priimti gilią Schumacherio pagarbą religijai kaip išminties formai?

BM: Atsakyti į šį klausimą galėčiau tik žvelgdamas iš asmeninės ir iš JAV perspektyvos. Esu tikintis žmogus, siekti globalaus teisingumo ir darnos mane iš dalies skatina krikščioniška pasaulėžiūra. Sutinku su Schumacheriu, kad religinė tradicija yra nepaprastai galinga išminties apie tai, kas yra žmonių idealai, kokios esminės problemos, stiprybės ir silpnybės, saugykla. Gerbiu mokslą ir niekada nemaniau, kad mokslinio žinojimo neįmanoma sutaikyti su dvasine pasaulėžiūra: ir viena, ir kita galiausiai mus moko smalsumo, nusižeminimo, kilnumo, ragina nesigėdyti nuostabos, apimančios susidūrus su visata. Suprantu, kad Europoje daugelis nustojo domėtis kai kuriomis religinėmis tradicijomis, bet taip pat suvokiu, kad religinė pasaulėžiūra tebėra stipri ir mano šalyje, ir daugelyje kitų pasaulio vietų. Schumacheris dėstė įsitikinimus likdamas ištikimas asmeninėms dvasinėms įžvalgoms, tuo pat metu savo požiūrį ir išvadas pateikdamas taip, kad visi galėtų, jei tik norės, priimti jas, remdamiesi jiems priimtinomis vertybėmis. Manau, viena iš priežasčių, dėl kurių Schumacherio darbai išlieka reikšmingi praėjus beveik penkiasdešimčiai metų, yra ta, kad iš jo raštų pasisemia stiprybės ir dvasingumo labai skirtingų tradicijų žmonės.

AS:Schumacheris kalbėjo apie individus, kurių mąstymą suformavo vadinamoji pažanga ir scientizmas, todėl jie nelinkę pripažinti, kad galėtų egzistuoti kas nors "absoliutaus", nors tuo pat metu, kad ir kaip būtų paradoksalu, garbina tokias abstrakcijas kaip "rinka", "laisvė", "ekonomikos dėsniai" ir pan. Ar manote, kad žmonės įstengs ištrūkti iš proto narvelių, kuriuose juos įkalino scientizmą, ateizmą ir kitas ideologijas išradusi modernioji epocha? Ar esama kokių nors gairių, galinčių sutrikusiems žmonėms (vėl darau aliuziją į vieną svarbiausių Schumacherio veikalų) padėti, kad tradicinių religijų paveldą jie įstengtų priimti taip, kaip Schumacheris priėmė budizmą?

BM: Gyvename milžiniškoje visatoje, kurią sudaro milijardai galaktikų, o kiekvieną iš jų – milijardai žvaigždžių. Žmogaus smegenų gebėjimas suvokti visą realybės apimtį ir jo turimas žodynas tam išreikšti yra labai skurdus. Būtent todėl mums sunku apibendrinti savo patirtį ir suvokti, kaip veikia didesnės sistemos. Štai priežastis, kodėl ekonomika tiek laiko buvo įstrigusi, – rėmėsi klaidinga paradigma, neigiančia fizines realijas ir nesuvokiančia, kad Žemė, nedidelė planeta, nėra begalinė.

Liūdna, kai žmonės pasirenka kokią nors frazę ar ideologiją ir reikalauja, kad jų požiūris, atmetantis bet kokias kitas galimybes, būtų pripažintas absoliučiai teisingu. Tokia ribotus gebėjimus turinti rūšis kaip žmonija turėtų savo supratimą sieti su nusižeminimu ir kilnumu. Žmonės, norintys kurti sąvokas, kurios leistų jiems kitus individus rūšiuoti į "teisiuosius" ir "klystančiuosius", be abejo, sėkmingai įvykdys savo misiją, bet neišvengiamai pajus frustraciją, kai toks skirstymas pasirodys nepatrauklus kitiems.

AS:Pažintis su Schumacherio veikalais atvėrė man platesnį netradicinių požiūrių į ekonomiką spektrą, atradau tokius autorius kaip Hazelis Hendersonas, Jamesas Robertsonas, Hermanas Daly's, Johnas B. Cobbas ir daugelį kitų socialinių mąstytojų, kurie Lietuvoje, deja, nėra žinomi, nes užgožti ideologizuotų ekonomikos doktrinų. Matyt, todėl mes, kartu su visa Rytų Europa, tapome ypač lengvu neoliberalizmo dogmų ir pražūtingų įsitikinimų grobiu. Kas, Jūsų nuomone, darytina, kad ši pasaulio dalis pradėtų mąstyti naujomis kategorijomis?

BM: Apskritai kalbant, manau, kad pirmiausia šia linkme pasuks jauni žmonės, tolstantys nuo hierarchinių įgytos išminties struktūrų ir bandantys suprasti bendrus globalius santykius. Tą daryti skatina ir interneto idėjos, ir nerimas dėl fizinio išlikimo. Intelektualinis, socialinis, politinis ir aplinkosauginis spaudimas privers tiek universitetus, tiek visuomenę ieškoti naujų mąstymo būdų. Istoriškai taip yra atsitikę daugybę kartų – pagalvokime apie medicininio lavinimo pokyčius, įvykusius per pastaruosius penkiasdešimt metų. Jau matome, kad keičiasi ir šiandieninis pasaulis.

AS:Peržiūrėjęs keletą naujesnių ekonominės teorijos knygų ir vadovėlių buvau priblokštas, kad trūksta nemažos dalies svarbių vardų, tarp jų ir Schumacherio. Ne paslaptis, kad kai kurie madingi ekonomikos diskursai neretai klaidingai interpretuoja ar net ignoruoja Schumacherio idėjas. Pavyzdžiui, Richardas Florioda pagarsėjusioje knygoje apie "kūrybinės klasės" iškilimą Schumacherio fundamentalų veikalą "Mažiau yra gražu" priskiria fantazijos sričiai. Ar Naujosios ekonomikos institutas bandys pakeisti tokį požiūrį?

BM: Schumacheris – mąstytojas vizionierius, pabrėžęs svarbiausias temas, kurios buvo ignoruojamos jo gyvenamuoju metu. Pavyzdžiui, jis susirūpinęs kalbėjo apie nacionalinio kapitalo deficitą, kai išlaidos viršija pajamas, arba įrodinėjo, kaip svarbu projektuoti tinkamo dydžio struktūras. Jis apie tai rašė tuo metu, kai klestėjo didžiulės plėtros schemos, nes tikėtasi, kad gerovę įmanoma sukurti centralizuotu būdu. Paaiškėjo, kad taip atsitinka tik labai retais atvejais. Dabar jo idėja, kad tinkamas technologijas reikia taikyti tinkamu mastu, gerokai priimtinesnė. Kadangi Schumacherio laikais buvo orientuojamasi į plataus masto sprendimus, jis pasisakė už lokalizuotą mąstymą. Tačiau pabrėžė: jei visi susitelktų į mažas iniciatyvas, jis imtųsi didesniųjų. Reikalas tas, kad sprendimo mastas turi atitikti realų problemos dydį. Kai kurie žmonės to nesuvokia, nes perskaitė tik jo knygos pavadinimą "Mažiau yra gražu", todėl daro klaidingas išvadas. Geriausias būdas išvengti tokių nesusipratimų – pirmiausia perskaityti tai, ką jis iš tikrųjų skelbė, antra, sudėtingas problemas spręsti visais atžvilgiais subalansuotai.

AS:Dėkoju už pokalbį.


 



Published 2012-06-19


Original in English
First published in Kulturos barai (Lithuanian version); Eurozine (English version)

Contributed by Kulturos barai
© Bob Massie/ Almantas Samalavicius
© Eurozine
 

Eurozine BLOG

On the Eurozine BLOG you can follow and comment on all coverage of the Kyiv conference, "Ukraine: Thinking together", including daily updates from Eurozine editors.
CHeFred
Thinking in times of change

http://www.eurozine.com/blog/in-defence-of-freedom-of-expression/
There are both differences and similarities between the current events in Ukraine and the revolutions of 1989. In fact, the conference "Ukraine: Thinking Together" does have a predecessor: a meeting of eastern European intellectuals with their western counterparts that took place in Vienna in 1990. [more]

Focal points     click for more

Ukraine in focus

http://www.eurozine.com/comp/focalpoints/publicsphere.html
Ten years after the Orange Revolution, Ukraine is in the throes of yet another major struggle. Eurozine provides commentary on events as they unfold and further articles from the archive providing background to the situation in today's Ukraine. [more]

The ends of democracy

http://www.eurozine.com/comp/focalpoints/democracy.html
At a time when the global pull of democracy has never been stronger, the crisis of democracy has become acute. Eurozine has collected articles that make the problems of democracy so tangible that one starts to wonder if it has a future at all, as well as those that return to the very basis of the principle of democracy. [more]

Russia in global dialogue

http://www.eurozine.com/comp/focalpoints/eurocrisis.html
In the two decades after the end of the Cold War, intellectual interaction between Russia and Europe has intensified. It has not, however, prompted a common conversation. The focal point "Russia in global dialogue" seeks to fuel debate on democracy, society and the legacy of empire. [more]

The EU: Broken or just broke?

http://www.eurozine.com/comp/focalpoints/eurocrisis.html
Brought on by the global economic recession, the eurocrisis has been exacerbated by serious faults built into the monetary union. Contributors discuss whether the EU is not only broke, but also broken -- and if so, whether Europe's leaders are up to the task of fixing it. [more]

Time to Talk     click for more

Time to Talk, a network of European Houses of Debate, has partnered up with Eurozine to launch an online platform. Here you can watch video highlights from all TTT events, anytime, anywhere.
George Pagoulatos, Philippe Legrain
In the EU we (mis)trust: On the road to the EU elections

http://www.eurozine.com/timetotalk/in-the-eu-we-mistrust-on-the-road-to-the-eu-elections/
On 10 April, De Balie and the ECF jointly organized a public debate in Amsterdam entitled "In the EU we (mis)trust: On the road to the EU elections". Some of the questions raised: Which challenges does Europe face today? Which strategic choices need to be made? [more]

Support Eurozine     click for more

If you appreciate Eurozine's work and would like to support our contribution to the establishment of a European public sphere, see information about making a donation.

Vacancies at Eurozine     click for more

There are currently no positions available.

Editor's choice     click for more

Dipesh Chakrabarty
The climate of history: Four theses

http://www.eurozine.com/articles/2009-10-30-chakrabarty-en.html
Freedom has been the most important motif of accounts of human history since the Enlightenment. Yet, only with the planetary crisis of climate change is an awareness now emerging of the geological agency human beings gained through processes linked to their acquisition of freedom. [more]

Literature     click for more

Olga Tokarczuk
A finger pointing at the moon

http://www.eurozine.com/articles/2014-01-16-tokarczuk-en.html
Our language is our literary destiny, writes Olga Tokarczuk. And "minority" languages provide a special kind of sanctuary too, inaccessible to the rest of the world. But, there again, language is at its most powerful when it reaches beyond itself and starts to create an alternative world. [more]

Piotr Kiezun, Jaroslaw Kuisz
Literary perspectives special: Witold Gombrowicz

http://www.eurozine.com/articles/2013-08-16-kuisz-en.html
The recent publication of the private diary of Witold Gombrowicz provides unparalleled insight into the life of one of Poland's great twentieth-century novelists and dramatists. But this is not literature. Instead: here he is, completely naked. [more]

Literary perspectives
The re-transnationalization of literary criticism

http://www.eurozine.com/comp/literaryperspectives.html
Eurozine's series of essays aims to provide an overview of diverse literary landscapes in Europe. Covered so far: Croatia, Sweden, Austria, Estonia, Ukraine, Northern Ireland, Slovenia, the Netherlands and Hungary. [more]

Debate series     click for more

Europe talks to Europe

http://www.eurozine.com/comp/europetalkstoeurope.html
Nationalism in Belgium might be different from nationalism in Ukraine, but if we want to understand the current European crisis and how to overcome it we need to take both into account. The debate series "Europe talks to Europe" is an attempt to turn European intellectual debate into a two-way street. [more]

Conferences     click for more

Eurozine emerged from an informal network dating back to 1983. Since then, European cultural magazines have met annually in European cities to exchange ideas and experiences. Around 100 journals from almost every European country are now regularly involved in these meetings.
Making a difference. Opinion, debate and activism in the public sphere
The 25th European Meeting of Cultural Journals
Oslo, 29 November - 2 December 2013

http://www.eurozine.com/comp/oslo2013.html
Under the heading "Making a difference. Opinion, debate and activism in the public sphere", the 2013 Eurozine conference focused on cultural and intellectual debate and the production of the public sphere. [more]

Multimedia     click for more

http://www.eurozine.com/comp/multimedia.html
Multimedia section including videos of past Eurozine conferences in Vilnius (2009) and Sibiu (2007). [more]


powered by publick.net